KOMENTARAS

Naujoji LRV programa: pažadėjo jokių naujų mokesčių, bet jau paruoštas naujas

XX-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje teigiama: „Siekdami išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą ir patrauklumą investicijoms, neįvesime naujų mokesčių“. Tačiau toje pačioje programoje sakoma ir tai, kad „bankams taikysime finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų“. Be to, reikia nepamiršti, kad daug reikšmingų mokestinių pakeitimų priėmė dar XIX Vyriausybė, ir jie įsigalios tik nuo 2026 m., jau naujosios Vyriausybės darbo metu. Programoje numatyti ir kiti mokestiniai pokyčiai. Kadangi programos nuostatos vietomis prieštarauja viena kitai, o nemaža dalis pakeitimų jau priimta ankstesnės Vyriausybės, šiandien sunku tiksliai prognozuoti, ko dar galime sulaukti, tačiau tikėtina, kad didžiausi pokyčiai bus susiję su akcizais ir bankų apmokestinimu.

KOMENTARAS

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nuo kitų metų planuoja nebedalyvauti antroje pensijų pakopoje

Ką tik darbą baigusi XIX Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo priimtus pensijų sistemos pakeitimus, arba vadinamąją pensijų sistemos reformą, pristatė kaip vieną iš reikšmingiausių ir sėkmingiausių savo kadencijos pasiekimų. Vis dėlto klausimas, ar ši reforma iš tiesų bus naudinga visiems gyventojams, lieka atviras – tikroji jos nauda ir pasekmės paaiškės tik bėgant laikui. Šiuo metu galima vertinti tik pradinius lūkesčius ir reakcijas. Būtent tam, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto užsakymu, buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai planuoja pasinaudoti reformos suteiktomis galimybėmis ir kokius sprendimus ketina priimti.

KOMENTARAS

Birželio 30-oji – lemiama data mokesčių reformai: kas laukia, jei sprendimai vėluos?

Lietuvoje diskusijos dėl mokesčių reformos įgauna naują pagreitį – pagal galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą, pokyčiai turi būti priimti iki birželio 30 d., kad galėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Praleidus šį terminą, mokesčių reforma galės būti priimta tik kartu su 2026-2028 m. biudžetu šių metų gale, o tai reiškia ne tik techninį Vyriausybės programos darbų vėlavimą, bet ir galimą neapibrėžtumą verslui bei gyventojams, nes metų gale priimti sprendimai įsigaliotų per labai trumpą laiką.

KOMENTARAS

Mokesčių pokyčiai Lietuvoje: kaip neprarasti konkurencingumo globalioje ekonomikoje?

Svarstant mokesčių pakeitimus Lietuvoje – ar tai būtų didesni tarifai aukštoms pajamoms, nauji mokesčiai NT ar kiti pasiūlymai – būtina nepamiršti platesnio konteksto.

KOMENTARAS

Tegyvuoja verslo liudijimai ir mažosios bendrijos

Vos prieš mėnesį buvo paviešintas mokesčių pertvarkos planą, kurį parengė Finansų ministerija, vadovaujama Rimanto Šadžiaus. Pagal kurį numatytas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumas: gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas, neviršijančias 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, būtų apmokestinti 20 proc. GPM tarifu; aukštas pajamas – viršijančias 60 VDU – 32 proc. progresiniu GPM tarifu.

KOMENTARAS

Kodėl turime tiek skirtingų nuomonių apie II pensijų pakopą?

Privalomai įtraukti ar palikti laisvę rinktis? Atiduoti viską, ką sukaupėme, ar tik dalį? Mokėti anuitetus? Leisti prisidėti valstybei ir darbdaviams? Savo poziciją šiais klausimais turi bene visi – nuo politikų ir ekonomistų iki verslininkų bei kiekvieno iš mūsų, nesvarbu, kaupiame ar ne II pensijų pakopoje. Kodėl tiek daug skirtingų nuomonių ir požiūrių? Kartais atrodo, kad net diskusijos apie augančias maisto kainas nesulaukia tiek dėmesio. Ar mūsų ateities finansai mums išties rūpi labiau nei šiandieninės maisto kainos?